- žabalis
- 2 žabãlis, -ė smob. (2) DŽ, NdŽ, KŽ, Lbv, Ds, Pn, Ėr, Paį; RtŽ žr. 2 žabalius: 1. Kuomet tarpu kitų tvarinių randame nemaž žabalių, tarpu paukščių nerandame nė vieno Blv. Žabãlis liko amžinas lozoris Tr. ^ Be akių, be ausų žabaliùs veda (lazda) Kp. Kumelėlė žabalėlė veda kelią be vadelių, atsigrįžta – nėr vėželių (laivas plaukia) LTR(Rk). Močia didelė, tėvas dar didesnis, sūnus sukčius, duktė žabalė (žemė, dangus, vėjas, naktis) LTR(Lbv), Pn. 2. Sld Kam leidai Stasį riešutaut, ką tas žabãlis ten pririnks Pbs. Paki išskaito, ažsidėjęs akinius – žabãlis Krd. Žabãlis važiuodamas tvorą išvertė Dglš. Priviso televizorių – nugi žabãlių daugiau bus: misliji, kad gerai akim? Mžš. Pati ano ūkininko pasisamdė mergą, nejauną, žabalę, bjaurią A1885,14. Daviau ir tam žabãliu[i] tris rublius Slm. Žabalis žabalį, vargulis vargulį apgauna išaukštindamas A.Baran. A tu, žabali, ar nenustosi!.. Savo žmogaus nemato… J.Bil. Buvo diedas ir turėjo bobulę žabalẽlę Rš. ^ Maklinėja kaip žabalis J.Jabl. Papuolė kaip žabalei vištai grūdas Vel.
Dictionary of the Lithuanian Language.